Skambina pavojaus varpais: Lietuva labiausiai klimato krizės paveikta šalis

388

Naujausi duomenys parodė, kad besitęsianti klimato krizė, iš visų Europos šalių, labiausiai paveikė Lietuvą – per kelis dešimtmečius aplinką teršianti veikla ryškiai pakeitė Lietuvos klimatą. Valdžios atstovai jau parengė planą, kaip kovoti su klimato kaita, nors, iš pirmo žvilgsnio, tai labiau paskatino ne gąsdinantys duomenys, o į nugarą alsuojantys Briuselio biurokratai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui. Jį Europos Sąjungos narės įsipareigojo parengti iki šių metų pabaigos.

Lietuva – labiausiai klimato krizės paveikta šalis

Šis Vyriausybės siekis patvirtinti veiksmų planą, kaip kovoti su klimato kaita, nors ir yra įpareigotas Europos Sąjungos, atliepia ir mūsų šalies situaciją.

Britų kompanija „Greenmatch“ tyrė, kaip klimato krizė paveikė 32 Europos valstybes. Duomenys atskleidžia, kad būtent Lietuva yra labiausiai klimato krizės paveikta šalis visoje Europoje.

Pasak „Greenmatch“ analitikų, Lietuvoje nuo 1970 iki 2015 m. labiausiai pakilo jūros lygis, lyginant su kitomis Senojo žemyno šalimis. Per 45 metus jūros lygis pakilo 4,46 mm.

Lietuva taip pat lyderiauja tarp šalių, kuriose daugiausiai pakilo jūros temperatūra. Nuo 1960 iki 2014 metų jūros vandens temperatūra pakilo 0,73 laipsnio. Tačiau Lietuva šioje kategorijoje nėra vienvaldė lyderė, nes tiek pat temperatūra pakilo dar penkiose Europos valstybėse.

Šilo ne tik jūros vanduo, bet ir žemė. Lietuvoje ir dar šešiose valstybėse paviršiaus temperatūra per dešimtmetį pakilo 0.325 laipsnio.

Laikotarpyje nuo 1960 iki 2015 metų Lietuvoje kritulių kiekis kas dešimtmetį kilo po 20 mm.

„Greenmatch“ klimato krizės įtaką matavo balų skalėje nuo 0 iki 100. Lietuva surinko 75 balus. Po Lietuvos, labiausiai klimato krizė paveikė Suomiją (72,96 balai) ir Latviją (72,82 balai).

Mažiausiai klimato krizės paveikta šalis Europoje yra Islandija (36,07 balai), toliau seka Graikija (37,15) ir Norvegija (41,91).

Įpareigota priimti planą iki metų pabaigos

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas Vyriausybės posėdyje kalbėjo, kad Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planas buvo parengtas dar 2018 m., o šių metų vasarą buvo gautos Europos Komisijos pastabos.

„Tai pakankami išsamus dokumentas <…>. Plano esmė, kad yra sukonstruotos visos aiškios priemonės visuose sektoriuose“, – sakė energetikos ministras.

Pasak Ž. Vaičiūno, norint įgyvendinti planą energetikos srityje, tam prireiks 5,3 mlrd. eurų.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Vyriausybės posėdyje teigė, kad strategijos tikslas yra suformuoti ilgalaikę Lietuvos klimato kaitos valdymo politikos viziją iki 2050 metų.

Esminės plano pokyčių kryptys yra transportas, žemės ūkis ir pramonė. Naujuoju planu siekiama paskatinti elektromobilių naudojimą, geležinkelių elektrifikavimą, įvesti automobilių taršos mokestį, skatinti ekologinio ūkininkavimo plėtrą bei įgyvendinti daugelį kitų priemonių.

Pasak K. Mažeikos, visoms plano priemonėms įgyvendinti reikės 14,1 mlrd. eurų.

Pagal Paryžiaus klimato susitarimą Europos Sąjungos narės turi nuo 1990 metų iki 2030 metų 40 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, pagerinti energijos vartojimo efektyvumą bent 32,5 proc. ir padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį energetikoje iki 32 proc. (2020 metais – 20 proc.).

Lietuvos Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plane rašoma, kad bus siekiama transporte, žemės ūkyje, atliekų ir kituose sektoriuose, neprekiaujančiuose taršos leidimais, 9 proc. sumažinti dujų išmetimą.

Šių metų birželį Europos Komisija rekomendavo Lietuvai atkreipti dėmesį į priemonių trūkumą užtikrinant šį siekį.

Briuselis kartu patarė konkretizuoti priemones, kad 2030 metais atsinaujinantys ištekliai sudarytų 45 proc. bendro galutinės energijos suvartojimo, o vien transporto sektoriuje – 15 proc., rekomenduota labiau sumažinti energijos suvartojimą 2030 metais.

Europos Sąjungos narės energetikos ir klimato srities veiksmų planus privalo parengti ir pateikti juos Europos Komisijai iki gruodžio 31 dienos.

www.tv3.lt

Comments are closed.

Informuojame, kad siekiant geresnių naršymo sąlygų, šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami su tuo, paspauskite mygtuką „Sutinku“. Galėsite bet kada atšaukti savo pasirinkimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. daugiau informacijos

PRIVATUMO POLITIKA – asmenis, kurie registruojasi gauti rodykle.com naujienlaiškius arba sutinka gauti elektroniniu paštu siunčiamą mūsų informaciją. Registruojantis renkami šie duomenys: el. pašto adresas. Registruodamiesi duodate sutikimą AML rinkti ir tvarkyti Jūsų pateiktus asmens duomenis, kad AML pateiktų Jūsų užprenumeruotas naujienas; – asmenis, kurie rodykle.com interneto svetainėje rašo komentarus bei pildo užklausas. Atliekant šiuos veiksmus renkami šie duomenys: vardas, el. pašto adresas. Rašydami komentarą ar teikdami užklausą duodate sutikimą AML rinkti ir tvarkyti Jūsų pateiktus asmens duomenis; – interneto svetainės lankytojus (SLAPUKAI). Naujienų portalas rodykle.com, kaip ir daugelis tinklalapių, naudoja vadinamuosius slapukus (angl. cookies) tam, kad Jūsų skaitomas ir žiūrimas turinys labiausiai atitiktų Jūsų pomėgius. Slapukas – tai tekstinis failas, kuris yra įrašomas Jūsų kompiuteryje per Jūsų naršyklę, kad mūsų tinklalapis galėtų Jus įsiminti. Slapukas nėra naudojamas Jūsų tapatybės identifikacijai. Slapukai yra būtini norint naudotis rodykle.com paslaugomis ir turi būti suaktyvinti Jūsų naršyklėje tam, kad galėtumėte išnaudoti visas portalo rodykle.com funkcijas. Surenkamus duomenis naudojame rinkodaros tikslais Jūsų sutikimo pagrindu: siųsti Jums el. laiškus su naujienomis bei siekdami pagerinti svetainės veikimą. Jūsų asmens duomenis tvarkome laikydamiesi galiojančių Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Asmens duomenys yra saugomi nuo praradimo, neleistino naudojimo ir pakeitimų. Jūs turite teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi, reikalauti ištaisyti, papildyti ar sunaikinti pateiktus asmens duomenis, taip pat sustabdyti jų tvarkymo veiksmus (atšaukti savo sutikimą). Jeigu Jūs turite kokių nors klausimų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu ar šia Privatumo politika, arba turite pasiūlymų, prašome susisiekti su mumis el. paštu [info@rodykle.com]

Uždaryti