Meta meškerę emigrantams: paskelbtas planas, kaip privilioti palikusius Lietuvą

684

Lietuvos gyventojų gretoms ir toliau tebemažėjant, Vyriausybė kartu su įvairiomis institucijomis ieško būdų, kaip suvilioti Lietuvos piliečius grįžti gimtinėn arba čia pritraukti užsienio specialistų. Tarp planuojamų veiksmų – Lietuvos įvaizdžio gerinimas, pagalba darbdaviams, siekiantiems įdarbinti Lietuvos emigrantus ar užsieniečius, ir parama, norintiems mokytis lietuvių kalbos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Seime įregistravo planą, kuriuo įtvirtinama Lietuvos demografijos, migracijos ir integracijos politika artimiausiems keleriems metams. Plane iškeltus tikslus pavesta įgyvendinti įvairioms ministerijoms: Švietimo, sporto ir mokslo, Vidaus reikalų, Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ir kt.

Plane iškeltas tikslas pasiekti, kad 2020 m. į Lietuvą grįžtų ne mažiau kaip 18 tūkst. piliečių, 2021 m. – 22 tūkst., 2022 m. – 25 tūkst. piliečių. Taip pat ministerija sieks užtikrinti, kad tais metais išvykusių 20–29 metų asmenų skaičius nuo visų 20–29 metų asmenų skaičiaus sudarytų ne daugiau kaip 4,6 proc. 2020 m., 4,2 proc. 2021 m. ir 3,6 proc. 2022 m.

Pasiūlymai kelia juoką

Tačiau Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas dr. Donatas Burneika tokių pasiūlymų nevadina rimtais, nes jie nesprendžia esminių emigracijos priežasčių.

„Čia kosmetika yra. Kažkuriais atvejais vienam, kitam galbūt suveiks, kaip kažkoks skatinimas, bet realybėje tai aišku, kad ne tokie dalykai lemia [grįžimą]“, – tv3.lt kalbėjo dr. D. Burneika.

Emigraciją, jo teigimu, lemia bendra situacija Lietuvoje, prasti atlyginimai ir prastas požiūris į darbuotojus.

„Jeigu žmogus gali išvažiuoti, emigruoti be jokios pagalbos į svetimą šalį, kur niekas juo nesirūpina ir nelaukia labai smarkiai, tai po to negali grįžti namo be pagalbos valstybės? Tai yra juokinga“, – sakė specialistas.

Tiesa, jis pripažįsta, kad tokios programos gali būti gražios tuo, kad iš dalies rodo valstybės dėmesį išvykusiems, tačiau svarbiau spręsti įdarbinimo klausimus, nes „niekas nevilioja atgal taip, kaip galimybė gerai dirbti“.

„Nežinau, ar sudarymas išskirtinių sąlygų žmonėms, kurie išvažiavo, nėra diskriminacija tų, kurie yra čia, Lietuvoje. Man atrodo, sprendimai, susiję su imigrantų įdarbinimu, galbūt netgi svarbesni“, – svarstė dr. D. Burneika.

Grįžtančių šeimų vaikams svarbu pagelbėti integruojantis mokyklose, tačiau tai ne tiek padės skatinti emigravusių grįžimą, kiek tiesiog pagelbės šeimoms spręsti problemas, mano specialistas.

Lengviau įsidarbinti

Viena paskelbtame plane numatomų priemonių – palengvinti į Lietuvą grįžtančių ar atvykstančių asmenų įdarbinimą. Ketinama skatinti Lietuvos darbdavius ieškoti darbuotojų užsienyje, remiant darbdavių muges ir kitus darbo užsienyje paieškos projektus.

„Svarstantiems apie grįžimą ar atvykimą į Lietuvą asmenims lengviau priimti sprendimą sugrįžti ar atvykti, kai jie jau yra užsitikrinę darbo vietą Lietuvoje. To siekiant, siūloma organizuoti darbdavių muges, rengti kitus darbo paieškos užsienyje projektus ir taip skatinti jų pritraukimą į Lietuvos darbo rinką“, – rašoma projekte.

Kita priemonė – numatyti papildomas Užimtumo tarnybos veiklas grįžusių ir atvykusių į Lietuvą asmenų užimtumui skatinti ir užtikrinti imigrantų poreikiams pritaikytos informacijos sklaidą. Numatoma užtikrinti, kad į Lietuvą grįžusių ar atvykusių asmenų, įsidarbinusių per metus nuo registracijos Užimtumo tarnyboje, dalis 2020–2022 metais siektų 35 proc.

Apie 66 proc. grįžusių į Lietuvą asmenų per vienerius metus neįsidarbina, tai tampa dažna pakartotinio išvykimo iš Lietuvos priežastimi. Be to, 57,4 proc. išvykusių asmenų užsienyje dirba žemesnės kvalifikacijos darbą, todėl sugrįžę į Lietuvą dėl prarastų įgūdžių sunkiau įsidarbina pagal ankstesnę kvalifikaciją.

Nori pritraukti specialistus iš užsienio

Plane siūloma suformuoti Lietuvos, kaip geros vietos dirbti ir kurti verslą, įvaizdį ir vykdyti kitas talentų pritraukimo į Lietuvą veiklas. Projekte rašoma, kad bendras Lietuvos žinomumas užsienyje, kaip rodo atlikta užsienio lietuvių apklausa, gerėja menkai arba prastėja.

Nurodoma, kad Lietuvoje trūksta priemonių, padedančių didinti Lietuvos žinomumą ir patrauklumą užsienyje, pritraukti užsienyje gyvenančius aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie prisidėtų prie ekonomikos augimo Lietuvoje.

Ketinama užtikrinti, kad augtų lietuvių, manančių, kad Lietuvos, kaip geros vietos dirbti bei kurti verslą, įvaizdis per praėjusius metus sustiprėjo dalis: 2020 m. – 60 proc., 2021 m. – 70 proc., 2022 m. – 80 proc.

Todėl siūloma stiprinti Lietuvos įvaizdį užsienio šalyse, orientuojantis į užsieniečius, užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius bei lietuvių kilmės asmenis. „Work in Lithuania“ platformoje šiuo metu pateikiami ir planuojami toliau skelbti darbo pasiūlymai, skirti anksčiau nurodytoms asmenų grupėms, siekiant pritraukti specialistus, kuriems Lietuva gali pasiūlyti konkurencingą atlyginimą, sugrįžti arba atvykti dirbti į Lietuvą.

Norima pasiekti, kad 2020–2022 m. internetinės platformos „Work in Lithuania“ aplankymai kasmet didėtų po 150 tūkst. Taip pat norima, kad augtų suteiktų konsultacijų grįžimo ar atvykimo į Lietuvą klausimais „Renkuosi Lietuvą“ skaičius: 2020 m. – 4,8 tūkst., 2021 m. – 6 tūkst., 2022 m. – 7,5 tūkst.

Kaip rašoma projekte, šiuo metu 40 proc. užsienio lietuvių teigia, kad jiems trūksta arba nepakanka informacijos apie grįžimą į Lietuvą ir reintegraciją.

„Airijos pavyzdys rodo, kad net turint santykinai gerai išplėtotą migrantų informavimo sistemą, informacijos trūkumas išlieka didžiausiu trukdžių norintiesiems sklandžiai grįžti į šalį ir svarbiausiu prioritetu migracijos politikoje. Siūloma sustiprinti informacijos centro veiklą – teikti informaciją ir asmenines konsultacijas įvairiais praktiniais klausimais: grįžimo planavimo, socialinių, švietimo paslaugų, migracijos įforminimo, įsidarbinimo ir kt.“, – siūloma projekte.

Padės grįžtantiems

Papildomai numatoma teikti specialią pagalbą, norintiesiems sugrįžti ir integruotis į Lietuvos savivaldybes, apmokius atrinktus savivaldybių administracijų darbuotojus informuoti ir konsultuoti grįžtančius iš užsienio Lietuvos piliečius ir lietuvių kilmės asmenis bei jų šeimos narius.

2017 m. duomenimis, 82 proc. grįžusiųjų į Lietuvą grįžo į tą pačią savivaldybę, iš kurios išvyko, todėl grįžtantiesiems itin aktuali informacija ir konsultacijos, susijusios su jų gyvenamosios vietos ypatumais.

Projekte siūloma sukurti ir sustiprinti savivaldybių administracijos darbuotojų konsultantų grįžimo klausimais tinklą, kuris padėtų grįžtantiesiems lengviau pasinaudoti visomis savivaldybės teikiamomis galimybėmis ir padėtų susirasti darbą, būstą ir mokyklą bei kitaip integruotis konkrečioje savivaldybėje.

Taip pat siūloma įgyvendinti priemones, kurios suartintų Lietuvos gyventojus ir užsienio lietuvius bei užsieniečius, organizuoti bendruomenines veiklas Lietuvos savivaldybėse ir kitais būdais skatinti jų tinklo veiklą. Tai padėtų integruotis į bendruomenę atvykstantiems arba grįžtantiems į Lietuvą asmenims.

Siekiama užtikrinti, kad 15–19 metų asmenų, kurie, palankiai susiklosčius aplinkybėms, ketina emigruoti iš Lietuvos, dalis kasmet vis mažėtų: 2020 m. – 65 proc., 2021 m. – 50 proc., 2022 m. – 35 proc.

Parama besimokantiems

Siūloma iš dalies arba visiškai remti lietuvių kalbos mokymosi kursus, kuriuos baigus būtų įgyta lietuvių kalbos mokėjimo kvalifikacija. Vieno asmens dalyvavimas kalbos mokymo programoje galėtų siekti apie 150 eurų.

Nuo 2004 m. 42,7 tūkst. Lietuvos piliečių užregistravo santuokas su kitų šalių piliečiais, todėl kalbos barjeras gali tapti pagrindine kliūtimi mišrioms šeimoms grįžti į Lietuvą. Projekte teigiama, kad kalbos kursų rėmimas padėtų mokytis kalbos gyvenant užsienyje ir palengvintų grįžimą ar atvykimą bei integraciją į visuomenę.

Grįžusių į Lietuvą Lietuvos piliečių ir Europos Sąjungos ar trečiųjų šalių piliečių, kurių amžius nuo 18 iki 64 m., skaičius siekia daugiau nei 26 tūkst. asmenų, rodo Statistikos departamento duomenys.

Be to, užsienyje gimsta ir auga vis daugiau Lietuvos piliečių: nuo 2004 m. užregistruota 17,9 tūkst. Lietuvos piliečių, gimusių ne Lietuvoje, o į Lietuvą grįžo 9,6 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų. Vien 2017 m. į Lietuvą sugrįžo 1 388 Lietuvos piliečiai iki 18 metų.

„Labai trūksta specialistų, padedančių vaikui integruotis ir gebančių bendrauti užsienio kalba. Siekiant sklandesnės grįžusių ar atvykusių iš užsienio asmenų, jų vaikų integracijos į švietimo sistemą, siūloma teikti būtinąją ir individualius mokinio poreikius atitinkančią pagalbą pagal sudarytą individualų mokymosi planą, pagal poreikį organizuojant mokymąsi išlyginamosiose klasėse ar individualiuose išlyginamuosiuose užsiėmimuose“, – rašoma projekte.

Pagrindinės gyventojų mažėjimo priežastys – neigiamas gimstamumas ir imigraciją pranokstanti emigracija. 2015–2018 m. iš Lietuvos išvyko 175 tūkst. gyventojų, atvyko – 92 tūkst. Vien per šių metų rugpjūtį emigravo 4 tūkst. Lietuvos gyventojų.

www.tv3.lt

Comments are closed.

Informuojame, kad siekiant geresnių naršymo sąlygų, šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami su tuo, paspauskite mygtuką „Sutinku“. Galėsite bet kada atšaukti savo pasirinkimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. daugiau informacijos

PRIVATUMO POLITIKA – asmenis, kurie registruojasi gauti rodykle.com naujienlaiškius arba sutinka gauti elektroniniu paštu siunčiamą mūsų informaciją. Registruojantis renkami šie duomenys: el. pašto adresas. Registruodamiesi duodate sutikimą AML rinkti ir tvarkyti Jūsų pateiktus asmens duomenis, kad AML pateiktų Jūsų užprenumeruotas naujienas; – asmenis, kurie rodykle.com interneto svetainėje rašo komentarus bei pildo užklausas. Atliekant šiuos veiksmus renkami šie duomenys: vardas, el. pašto adresas. Rašydami komentarą ar teikdami užklausą duodate sutikimą AML rinkti ir tvarkyti Jūsų pateiktus asmens duomenis; – interneto svetainės lankytojus (SLAPUKAI). Naujienų portalas rodykle.com, kaip ir daugelis tinklalapių, naudoja vadinamuosius slapukus (angl. cookies) tam, kad Jūsų skaitomas ir žiūrimas turinys labiausiai atitiktų Jūsų pomėgius. Slapukas – tai tekstinis failas, kuris yra įrašomas Jūsų kompiuteryje per Jūsų naršyklę, kad mūsų tinklalapis galėtų Jus įsiminti. Slapukas nėra naudojamas Jūsų tapatybės identifikacijai. Slapukai yra būtini norint naudotis rodykle.com paslaugomis ir turi būti suaktyvinti Jūsų naršyklėje tam, kad galėtumėte išnaudoti visas portalo rodykle.com funkcijas. Surenkamus duomenis naudojame rinkodaros tikslais Jūsų sutikimo pagrindu: siųsti Jums el. laiškus su naujienomis bei siekdami pagerinti svetainės veikimą. Jūsų asmens duomenis tvarkome laikydamiesi galiojančių Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Asmens duomenys yra saugomi nuo praradimo, neleistino naudojimo ir pakeitimų. Jūs turite teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi, reikalauti ištaisyti, papildyti ar sunaikinti pateiktus asmens duomenis, taip pat sustabdyti jų tvarkymo veiksmus (atšaukti savo sutikimą). Jeigu Jūs turite kokių nors klausimų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu ar šia Privatumo politika, arba turite pasiūlymų, prašome susisiekti su mumis el. paštu [info@rodykle.com]

Uždaryti